Naujienos

2015-03-16 09:03:18

Startavo emocinio intelekto mokymų II modulis

Vasario mėnesį Ariogalos lopšelyje - darželyje startavo Emocinio intelekto mokymų II-asis modulis "Asmeninės lyderystės įgūdžių lavinimas, motyvacija ir strateginis planavimas organizacijoje".

Mokymus veda Raseinių PPT direktorė, psichologė Reda Kunickienė.

Lietuvoje kasmet didėjanti depresijos, savižudybių, kitų neigiamų socialinių reiškinių (rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo) epidemiologija rodo vis labiau blogėjančią žmonių gyvenimo kokybę, negebėjimą efektyviai įveikti gyvenimiškus sunkumus bei iššūkius. Išlaikyti gerą (ar bent patenkinamą) psichologinę bei emocinę sveikatą ypatingai aktualu pedagoginį darbą dirbantiems asmenims, kadangi šie žmonės, beveik kasdien kontaktuodami su jaunimu, atitinkamai gali įtakoti ateinančios kartos psichologinę sveikatą, gerbūvį ir gyvenimo kokybę. Psichologinė žmogaus sveikata labai glaudžiai yra susijusi su jo emociniu raštingumu (arba emociniu intelektu). Emocinis intelektas – viso žmogaus elgesio pagrindas, išgyvenimai ir prisiminimai, nuostatos ir įsitikinimai, vertybės ir jausmai, kitų žmonių ir savęs suvokimas, savivertė ir savijauta ir t.t. Apibendrinus - tai gebėjimas būti laimingu ir tuo jausmu dalintis su aplinkiniais.

Nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra (veikiau stebima mažėjimo, blogėjimo tendencija). Taip yra todėl, kad tikrosios reformos pirmiausia turi įvykti ne teisės aktuose, bet žmonėse – pedagoginiuose darbuotojuose.

Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis; paprastai ieškoma ne efektyvių problemos sprendimo būdų, bet vis įtikinamesnių įkalčių (ko ir kas nepadarė, ką padarė ne taip).

Kita vertus, pedagoginė bendruomenė jaučiasi tarsi „užspeista į kampą“, jau nebežinant, nei kaip prieiti prie vaiko (juo labiau prie tėvų), nei kaip prakalbinti.

2014 m. Raseinių PPT atliktas tyrimas parodė, kad pedagogai pasižymi žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, netinkamu balanso išlaikymu gyvenime, prastais bendradarbiavimo įgūdžiais) (tyrime dalyvavo 67 Raseinių rajono pedagogai, vertinta 17 emocinio intelekto komponentų). Patys stokodami emocinio raštingumo, pedagogai yra visiškai nepajėgūs šio raštingumo išmokyti mokinių.

Emocinio intelekto ugdymo mokymai, visų pirma, padės atstatyti pažeistą pedagogo savivertę ir savigarbą, leis plėtoti mokytojų ir mokinių socialinius bei emocinius įgūdžius, gerins mokymosi rezultatus, stiprins emocinę sveikatą, stiprins teigiam elgesį ir teiks gerovę visiems, kurie mokosi ir dirba mokykloje.

Kol kas tai vienintelė prevencinė programa Lietuvoje, orientuota ne tik į mokinį, bet, visų pirma, į mokytoją, į jo kompetencijų ugdymą bei psichologinės sveikatos gerinimą. 

Pagrindiniai šių mokymų uždaviniai:

  1. Skatinti bei mokyti pažinti save ir kitus asmenis.
  2. Formuoti teigiamą bei pagarbų požiūrį į save ir kitus.
  3. Padėti dalyviams išmokti valdyti neigiamas emocijas, konfliktus.
  4. Pristatyti efektyvios komandos formavimo ir veikimo principus.
  5. Išanalizuoti įtakingiausius motyvacinius veiksnius.
  6. Pristatyti strateginį problemų sprendimo modelį ir išmokyti juo naudotis.

 

Emocinio intelekto mokymų programa į Lietuvą atkeliavo tarptautinės kompanijos „BCS International Limited“ (daugiau nei 10 metų vystanti įvairias socialines programas, emocinio intelekto teorijos pradininkai, pirmieji suvedę EI ir asmens ugdymą, užpatentavę Limbic (emocinio) mokymosi sistemą, už kurią 2010 metais gavo Didžiosios Britanijos Vyriausybės apdovanojimą), visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“  ir Vilniaus privačios gimnazijos iniciatyva.