Naujienos

2016-09-07 05:09:23

Rugsėjo 10-oji - pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių - t.y. viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones. Didžiulis skaičius įvairiais būdais paveiktų asmenų, nepaisant to, jog savižudybių įmanoma išvengti.

Mirčių dinamiką dėl savižudybių Lietuvoje 1994-2011 metais apžvelgęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas sako, kad daugiausia savižudybių Lietuvoje buvo 1994-1996 metais per visą laiką. "Nusižudydavo maždaug 1700 žmonių, rodiklis siekia per 47-49 savižudžius šimtui tūkstančių gyventojų. Vyrai ypač išsiskyrė - siekė 87 šimtui tūkstančių gyventojų. Savižudybių bangos buvo kelios ir jos yra žemėjančios, turi mažėjančią tendenciją. 2011 m. naujausiais duomenimis, iš viso nusižudė 1018 žmonių - vyrų 817, moterų - 201".

Nors, remiantis šiais duomenimis, galima buvo tikėtis, kad Lietuva nebebus tarp pirmaujančių pagal savižudybių skaičių šalių Europoje, tačiau psichiatrai pastebi, kad kol kas taip nėra. 2010 m. duomenimis, Lietuvai teko 30,1 savižudis šimtui tūkstančių gyventojų, kai visos ES vidurkis yra 10,2 šimtui tūkstančių. "Visoje Europoje per metus nusižudo 58,5 tūkst. žmonių. Lietuvoje rodiklis yra triskart didesnis už ES ir apie 10 kartų - už Graikijos, kuri turi mažiausią savižudybių rodiklį".

Savižudybių tema nėra svetima ir Raseinių r. savivaldybei. Raseinių pedagoginės psichologinės tarnybos 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis mintis apie savižudybę yra kilusi apytikriai 23%  mūsų rajono vaikų ir paauglių, 6,5% Raseinių rajono prisipažįsta, kad yra suplanavę kur, kada ir kokiu būdu reikėtų nusižudyti, 5,3 % Raseinių rajono mokinių teigia yra bandę žudytis; mėginusių žudytis mokinių amžiaus vidurkis –  15,3, jauniausias – 12 metų, vyriausias – 18 metų.

Savižudybių priežastys:

 Yra daug galimų savižudybės motyvų ir rizikos veiksnių, kurie gali susikaupti ir atvesti žmogų prie savižudybės. Specialistai, nagrinėjantys konkrečius motyvus, išryškina kelias savižudybių linijas.

Viena jų yra kerštas, revanšas ar savęs nubaudimas.

Kita linija -  pabėgimo. Čia dažniausiai naudojamas spąstų įvaizdis. Žinome, kad į spąstus patekęs žvėris kartais nusigraužia leteną ir pasprunka, nes negali pakelti skausmo. Čia yra analogija su savižudišku elgesiu – žmogus nusprendžia kažką daryti, kad pabėgtų nuo skausmo, tačiau jis nebūtinai nori numirti. Norėti numirti ir norėti pabėgti nuo didelio skausmo nėra tas pats, tačiau kai kurie žmonės tokiu būdu miršta, o kiti tik mėgina žudytis, bet yra išgelbėjami. 70–80 proc. tokių žmonių antrą kartą gyvenime to nekartoja.

Vaikų ir paauglių savižudybės dažniau būna impulsyvios, todėl tokiais atvejais svarstoma, ar jie apskritai suvokia gyvenimo baigtinumą, kiek jie pajėgūs suprasti, kad arba numirsi, arba gyvensi. Vaikams ir paaugliams gali atrodyti, kad pabėgsiu, įrodysiu, tačiau gyvenimas tęsis toliau.

 Mitai apie savižudybes:

  1. Tie, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.
  2. Dažniausiai savižudybė būna netikėta.
  3. Savižudžiai iš tikrųjų nori mirti.
  4. Jei jau žmogus linkęs žudytis, tai toks jis ir liks visą gyvenimą.
  5. Pagerėjimas po savižudybės krizės reiškia, kad savižudybės rizikos nebėra.
  6. Žudosi tik turtingi ir vargšai.
  7. Savižudybė paveldima.
  8. Visi savižudžiai – psichikos ligoniai, o savižudybė – tai psichiškai nesveikos asmens veiksmas.
  9. Paklausus apie ketinimą nusižudyti, galima pastūmėti žmogų į savižudybę.

 

Įspėjamieji vaikų ir paauglių savižudybės rizikos ženklai:

Aplinkiniams savižudiškų ketinimų turinčius vaikus ir paauglius padeda atpažinti savižudybės grėsmės ženklai, kuriuos galima suskirstyti į :

Kalbos ženklus:

  • Tiesioginis kalbėjimas arba juokavimas apie mirtį, savižudybę.
  • Tikslus savižudybės vietos ir laiko minėjimas.
  • Kalbėjimas apie kitų savižudiškus ketinimus.
  • Pasitraukimo, atsisveikinimo motyvai kalboje, rašiniuose, žinutėse.
  • Gili neviltis, vienatvė, bejėgiškumas, skausmas.

 

Elgesio pokyčius:

  • Nebegali susikaupti, nebesimoko.
  • Nebesidomi tuo, kas anksčiau domino.
  • Tampa piktas, agresyvus.
  • Save žalojantis elgesys.
  • Sutrikusios fiziologinės funkcijos (miegas, apetitas).
  • Taiko netinkamas problemų sprendimo strategijas.
  • “Ramina” save alkoholiu, narkotikais.
  • Rodo atsisveikinimo ženklus.

 

Savužudybės grėsmė itin didelė, jei:

  • Dominuoja negatyvūs jausmai ir vertinimai.
  • Savo aplinkoje mokinys neturi paramos ir palaikymo.
  • Mokinys numatęs konkretų savižudybės būdą ir laiką.
  • Po ilgai trukusios nevilties ir kančios periodo staiga pagerėjusi nuotaika – ypatingos grėsmės ženklas.

 

Kas trukdo padėti žmogui:

  • Specifinių žinių stoka.
  • Nepasitikėjimas savo gebėjimais teikti pagalbą.
  • Asmeninės emocinės reakcijos.
  • Kitų asmenų reakcija į teikiamą pagalbą.

 

Ką daryti, įtarus savižudybės riziką:

  • Išsiaiškinti, ar žmogus turi konkretų savižudybės planą, t.y. ar turi paruošęs planą, kaip baigti gyvenimą.
  • Išsiaiškinti, ar žmogus numatęs priemonę (būdą) nusižudyti, t.y. ar sugalvojęs, kaip tai padaryti, k okiu būdu.
  • Išsiaiškinti, ar žmogus numatė konkretų laiką, kada tai padarys.

 

Kaip paklausti apie savižudybę:

  • "Aš pastebėjau..." (pokyčiai nuotaikoje, elgesyje).
  • “Man labai rūpi...” (išreikšti susirūpinimą jo savijauta.
  • “Ar tau liūdna?”,  “jautiesi niekam nereikalingas?”
  • “Ar tau kyla minčių apie savižudybę?”

 

„PRISIJUNK. BENDRAUK. RŪPINKIS“ - šie trys žodžiai atspindi savižudybių prevencijos esmę. Tai 2016 metų Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos pagrindinė tema.

Svarbiausia prevencijos ir intervencijos priemonė -  kiekvienam iš mūsų nebūti abejingais savo artimiesiems ir aplinkiniams.