Naujienos

2016-09-22 10:09:57

Programa "Emocinio intelekto lavinimas mokyklose": lektorių mokymai taikant LPS™ metodiką

Pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai kviečiami dalyvauti lektorių mokymuose programai "Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose" įgyvendinti.

Programos įgyvendintojai - Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija ir VšĮ Pozityvaus ugdymo institutas.

Programos partneriai: BCS International Ltd, Raseinių pedagoginė psuchologinė tarnyba, VO "Gelbėkit vaikus", VšĮ Vilniaus privati gimnazija, UAB "Tele 2", Reach for Change.

Programos pargįstumas:

Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintos Valstybinės švietimo 2013-2022 strategijos 19.2. punkte nurodoma, kad įgyvendinant Valstybinę švietimą strategiją, 2013-2022 metais numatoma intensyviau „rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu. Mokyklose diegti sisteminius pokyčius, lemiančius patyčių, prekybos žmonėmis ir smurto, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, kad būtų užtikrinamas mokyklos bendruomenės psichologinis saugumas“. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 17 d. nutarime Nr. XII-2260 „Dėl mokinių teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“ mokykloms rekomenduojama įgyvendinti bent vieną ilgalaikę socialinių ir emocinių įgūdžių programą. Atsižvelgdama į pastarųjų metų šalies socialines ekonomines, demografines, švietimo bei kitas aktualijas, Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitės inicijavo nacionalinę socialinio saugumo kampaniją „Už saugią Lietuvą“, kurios tikslas – sutelkti visuomenę bendromis pastangomis keisti Lietuvą. Minėti teisės aktai ir Prezidentės iniciatyva – savalaikė reakcija į jau ne vieną dešimtmetį besiklostančią ydingą situaciją šalyje: Lietuvoje kasmet didėjanti depresijos, savižudybių, kitų neigiamų socialinių reiškinių (rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo) epidemiologija rodo vis labiau blogėjančią žmonių gyvenimo kokybę, negebėjimą efektyviai įveikti gyvenimiškus sunkumus bei iššūkius. Išlaikyti gerą (ar bent patenkinamą) psichologinę bei emocinę sveikatą ypatingai aktualu pedagoginį darbą dirbantiems asmenims, kadangi šie žmonės, beveik kasdien kontaktuodami su jaunimu, atitinkamai gali įtakoti ateinančios kartos psichologinę sveikatą, gerbūvį ir gyvenimo kokybę. Psichologinė žmogaus sveikata labai glaudžiai susijusi su jo emociniu raštingumu (arba emociniu intelektu). Emocinis intelektas – viso žmogaus elgesio pagrindas, išgyvenimai ir prisiminimai, nuostatos ir įsitikinimai, vertybės ir jausmai, kitų žmonių ir savęs suvokimas, savivertė ir savijauta ir t.t. Apibendrinus - tai gebėjimas būti laimingu ir tuo jausmu dalintis su aplinkiniais.

Nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra (veikiau stebima mažėjimo, blogėjimo tendencija). Taip yra todėl, kad tikrosios reformos pirmiausia turi įvykti ne teisės aktuose, bet žmonėse – pedagoginiuose darbuotojuose.

Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis; paprastai ieškoma ne efektyvių problemos sprendimo būdų, bet vis įtikinamesnių įkalčių (ko ir kas nepadarė, ką padarė ne taip).

Kita vertus, pedagoginė bendruomenė jaučiasi tarsi „užspeista į kampą“, jau nebežinant, nei kaip prieiti prie vaiko (juo labiau prie tėvų), nei kaip prakalbinti.

2014 m. Raseinių PPT atliktas tyrimas parodė, kad pedagogai pasižymi žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, netinkamu balanso išlaikymu gyvenime, prastais bendradarbiavimo įgūdžiais) (tyrime dalyvavo 247 pedagogai i6 7 Lietuvos savivaldybių, vertinta 17 emocinio intelekto komponentų). Patys stokodami emocinio raštingumo, pedagogai yra visiškai nepajėgūs šio raštingumo išmokyti mokinių.

Emocinio intelekto ugdymo mokymai, visų pirma, padės atstatyti pažeistą pedagogo savivertę ir savigarbą, leis plėtoti mokytojų ir mokinių socialinius bei emocinius įgūdžius, gerins mokymosi rezultatus, stiprins emocinę sveikatą, stiprins teigiam elgesį ir teiks gerovę visiems, kurie mokosi ir dirba mokykloje.

Šiuo metu tai vienintelė prevencinė programa Lietuvoje, orientuota ne tik į mokinį, bet, visų pirma, į mokytoją, į jo kompetencijų ugdymą bei psichologinės sveikatos gerinimą.

Emocinio intelekto ugdymas svarbus ne tik kokybiškai individo būčiai dabartyje, bet tai ir ateities sėkmės bei laimės sąlyga. Kuo anksčiau žmogus bus mokomas emocinio raštingumo, tuo geresnių rezultatų profesiniame bei asmeniniame gyvenime jis pasieks.

Programa “Emocinio intelekto lavinimas mokyklose” yra išsamus praktinės plėtros kursas, skirtas pedagogams, psichologams, pagalbos vaikui specialistams. Emocinio intelekto lavinimo mokymuose dalyvavę lektoriai įgytą patirtį skleis skirtingose teritorijose esančių ugdymo įstaigų pedagoginiams darbuotojams (2016-2017 mokslo metais planuojama įtraukti virš 2000 pedagogų iš 20 skirtingų savivaldybių).  

 Programos tikslai:

1)   Padėti dalyviams nuodugniai suprasti emocinį intelektą ir taikyti jį sau: suvokti nuo ko priklauso santykiai su savimi ir kitais žmonėmis.

 2)   Sutelkti dėmesį į tai, kaip taikyti emocinį intelektą visose ugdymo proceso srityse, naudojant konkrečias priemones.

 3)   Paskatinti perteikti įgytas žinias pedagoginių psichologinių tarnybų aptarnaujamose teritorijose esančių ugdymo įstaigų pedagoginiams darbuotojams.

 Programos uždaviniai:

1)        Supažindinti su Limbic mokymosi sistema™, emocinio intelekto sąvoka, indikatoriais, plėtojimo galimybėmis.

2)        Išmokyti dalyvius konkrečių emocinio intelekto lavinimo būdų ir technikų.

3)        Paskatinti įgytas žinias taikyti praktikoje, naudojantis į veiksmą orientuotu mokymusi, 1-1 “koučingu“ ir kuravimu. 

4)        Paskatinti vystyti asmeninį emocinį intelektą, lemiantį ilgalaikius pozityvius elgesio pokyčius ir sėkmingą mokymą.

Programos veiklų aprašymas:

„Emocinio intelekto lavinimas mokyklose“ (EILM) - programa būsimiems programos lektoriams. Programą sudaro 96 teorinės ir praktinės valandos bei 24 valandos savarankiško darbo (viso: 120 val.). Programa orientuota į rezultatus ir įtvirtinanti sąsają tarp Limbic mokymosi sistemos™, mokytojo emocinio intelekto bei moksleivių mokymosi efektyvumo.

EILM programa susideda iš 6 modulių, dėstomų tarptautinio magistro lygiu ir iš asmeninės 1-1 koučingo sesijos kiekvienam mokymų dalyviui, siekiant užtikrinti asmeninį mokymų efektyvumą. 1 modulį sudaro 2 dienos (visą programą sudaro 12 dienų).

Tarp 2-jų modulių kiekvienam mokymų dalyviui skiriama 1-1 profesionali koučingo sesija, individualiam mokymų efektyvumui užtikrinti. 

Numatoms mokymų datos (galutinai bus suderintos su dalyvių grupe):

I modulis                                     2016 lapkričio 10-11

II modulis                                   2016 gruodžio  15-16

III modulis                                  2017 sausio 12-13

IV modulis                                  2017 vasario 9-10

V modulis                                   2017 kovo 9-10

VI modulis                                  2017 balandžio 13-14

 

Pageidaujantys dalyvauti iki rugsėjo 30 d. pirmajam lektorių atrankos etapui  turi pateikti:

1. A4 lapo motyvacinį esė (iki 1000 žodžių) - Kodėl Jums svarbu dalyvauti šioje programoje?

2. Savo gyvenimo aprašymą (CV)

Informaciją siųsti el.paštu info@dramblys.lt.

Kontaktinis asmuo: Irma Liubertienė, mob. 8 616 26508.